Santykių procesas

Viena iš dažniausiai sutinkamų sunkumų, su kuriais ateina klientai,  psichologo kabinete yra – santykių problemos. Santykiai su „kitu“ prasideda nuo pirmos sekundės užsimezgant gyvybei. Pasaulis taip sutvertas, kad nauja gyvybė užsimezga susitikus dviems. Jeigu imsime žmogų, tai kiaušialąstė susitinka su spermatozoidu ir jų susitikimo metu jie sudaro sąjungą, susiliedami į bendrą tikslą – sukurti naują žmogų. Kyla klausimas, kas čia tokio ypatingo? Kuo tai susiję su santykiai. Labai susiję, nes tai to paties proceso mechanizmas. Jeigu atsitrauktume nuo tiesiog konkretaus įvykio stebėjimo ir tai paimtume kaip gyvenime vykstantį procesą, tai pamatytumėme, kad tas pats procesas būdingas ne tik žmogaus atsiradimui.

Nagi pabandome… Įsivaizduokite aprašytą procesą… Dabar pasistenkite ištrinti veikėjus ir atitinkamai įvardinamus įvykius, kol lieka grynas procesas: Dviejų Objektų Susitikimas Susijungiant, Sukuria Naują Objektą. Du objektai, esantys savarankiški, individualūs, unikalūs ir nepanašūs susitikdami, atsisako būti nepriklausomais išsitrina savo ribas, tačiau jie nedingsta ir persipina į vieną – kitą nauja darinį (aš jį vadinsiu Nauja). Egzistencialistai greičiausiai tai įvardintų kaip – jie numiršta, kad atgimtų nauja. Na sutinku, tačiau tik iš dalies. Tai kas buvo, kaip tokie du, jau jų nėra, tiesa, tačiau tai ką jie turėjo ar iš ko buvo sudaryti, tai nedingo. Sakysite, kas čia tokio. O dabar dar giliau pabandykite pajusti šį procesą. Du skirtingi tame naujame juk išlieka ir taip susiderina, kad jų detalės nemaišo tam naujam veikti. Jie veikia išvien. Ir ne tik veikia, bet ir plečiasi, ir kuria, ir tobulėja…. Kad pastiprinčiau jūsų pajautimą, pabandysiu pateikti tuo pačiu procesu paremtų pavyzdžių. Jeigu norite nupiešti paveikslą, jūs paimate akvarelę ir popieriaus lapą, paišote: po popieriaus lapo ir spalvų susitikimo atsiranda paveikslas – tai jau nauja ir vientisa; norite pasigaminti kiaušinienę: paimate maisto produktus, juosi sumaišote ir iškepate naują gaminį ir t.t. Tai procesas, kuris turi tam tikrą specifiką, kuri sukuria nauja ir padeda savo sukūrimo rezultatui egzistuoti iš vien.

O dabar pabandykite šį milijardus metų egzistuojantį procesą perkelti į santykius tarp žmonių. Susitinka du individualūs, savarankiški (biologiškai) ir neidentiški asmenys…. Susitinka sudaryti porą – naują darinį. Ir nesvarbu kokiu vardu tai vadinsime, bet tai nauja, kaip bendros veiklos proceso rezultatas. Sakysite, ir kaip šio proceso suvokimas gali padėti sprendžiant santykių problemas? Nesitikiu, kad visiems bus lengvą suprasti ir pajausti, apie ką aš. O gi pabandykite savo vaizduotėje paimti bet kokį jums lengviausiai įsivaizduojama įvykį, kur du susitinka ir susiliedami duoda naują… Dabar įsivaizduokite, kad tie du, tai du žmonės ir jie susitinka …… jie susilieja kaip vaizdinyje elementai….

Išėjo, sveikinu, pirmas etapas praeitas… Lieka sudėtingiausia – suvokti, kaip tie du, nedingdami, veikia suderintai kaip pora. Visi suderinto veikimo ir neveikimo atsakymai yra šiame procese.

Pirma: visi elementai išlieka  – nes jie tokie su savo savybėmis ir reikalingi, todėl jie vertingi, bet kartu ir yra lygiom vertingumo teisėmis su kitais. Nes būtent dėl jų tokių, tas nauja ir egzistuoja taip, o ne kitaip. Jei nors vienas palaikomas mažiau vertingas ir o kitas daugiau, tai jis lieka vienas (čia jau kitas procesas).

Antra: visi elementai sudera bendrai veiklai, o ne konkuruoja. Jie turi bendrą tikslą. Jeigu tikslai skirtingi – jie suplėšys naują darinį (čia jau kitas procesas).

Trečia: jie abu kartu turi sąveikauti, o ne vienas būti sau, kitam keliant reikalavimą vienam kurti tą naują. Tokiu atveju, jų abiejų nauja – nesukuriama. Kai kuria tik vienas, dviejų naujo sukurti iš esmės neįmanoma. Susikuria nauja, bet tai yra tik to kas kuria su kitai ar su pačiu savimi – nauja. (čia jau kitas procesas)

Ketvirta: jie ne rezignuoja ir derinasi nekeičiant vienas kito, tol, kol susidera geriausiu būdu. Kitoniškumai svarbūs elementas, kad atsirastų naują, o ne tas pats… Todėl iššūkiai yra natūralaus proceso sudedamoji dalis, tai varomoji jėga, kuri ir yra susiliejimas. Ir kad gautųsi nauja – turime nueiti visa susiliejimo kelią iki galo. Kitu atveju, tai darbas bus mestas pusiaukelėje ir nesusikurs nauja…. (čia jau kitas procesas)

O dabar paklauskite savęs kaip atrodo jūsų santykių procesas, kuriame etape esate, ar procesas vyksta? O gal tai jau „čia kitas procesas”?

Šiam kartui, manau užteks… Pažadu, kad kituose savo pasisakymuose, po trupusį įžeminsiu visus šiuos elementus ir dar daugiau…

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Fill out this field
Fill out this field
Įveskite tinkamą el. pašto adresą.
You need to agree with the terms to proceed