Priklausomo ir kopriklausomo asmens santykio žala

Akivaizdu, kad įvairių cheminių medžiagų vartojimas sukelia problemų ne tik tiems, kurie vartoja, bet ir jų artimiesiems ir ypač vaikams. Priklausomybė nuo cheminių medžiagų ir netiesioginė priklausomybė tai kompleksinis, vienas su kitu susijusio ir vienas kitą palaikančio santykio, reiškinys. Atsižvelgiant į tai, kad netiesioginė priklausomybė pasireiškia tik santykyje su priklausomu nuo cheminių medžiagų ar kitos žalingos elgsenos asmeniu, tai tokio asmens daroma žala yra ir netiesioginės priklausomybės bendra žala. Labiausiai paplitusi ir analizuojama priklausomybė yra nuo alkoholio, todėl daromą žalą paanalizuosime ir jos pozicijos. Kitų cheminių medžiagų vartojimo ar žalingo elgesio sukelta tiesioginė ar netiesioginė žala panaši.

Neatsakingumo įtaka kitiems. Alkoholio vartojimas ne tik neigiamai veikia vartojančiojo sveikatą, bet pažeidžia ir jo šeimos gyvenimą. Neigiamą įtaką patiria ne tik vartojantysis, bet ir tie, kurie su juo yra susiję socialiniais bei dvasiniais ryšiais. Paprasčiausias pavyzdys yra nesaikingo alkoholio vartojimo sukeltų negalavimų įtaka darbingumui. Sunegalavęs žmogus negali atlikti savo pareigų, vis dažniau būna nedarbingas ir dėl to gali prarasti darbą. Išauga nelaimingų atsitikimų ar ankstyvos mirties rizika. Šie reiškiniai turi tiesioginę įtaką žmogaus šeimos gerovei.

Finansai. Finansinės problemos – tai dar vienas įtampos šeimoje šaltinis. Savaime suprantama, kad pinigai, išleisti alkoholiui, neprisideda prie šeimos gerovės ir jos poreikių užtikrinimo. Vartojančio alkoholį asmens artimiesiems tenka didesni finansiniai rūpesčiai. Dažnai alkoholio vartojimo neigiamos įtakos elgsenai pasekmės (darbo praradimas, baudos, skolos, pinigų slaptas ėmimas alkoholiui…) dar labiau apsunkina šeimos biudžetą, kuriuo rūpinasi kiti šeimos nariai.

Dvasinės pusiausvyros sutrikdymas. Ne paslaptis, kad alkoholinių gėrimų vartojimas yra dažnas reiškinys: taurelė ar butelis alaus po darbo, sulaukus svečių, susitikus su draugais bare, tostai vestuvių, krikštynų ir kitų švenčių metu ir t.t. Bet koks alkoholio vartojimas yra tiesioginis kelias į šeimos dramą. Vartojantieji alkoholinius gėrimus pradeda elgtis neatsakingai, agresyviai, orientuojasi išskirtinai tik į savo žemesniuosius poreikius, po truputį praranda kaltės ir gėdos jausmą ir t.t. Artimiesiems, šeimos nariams, draugams ir kitiems su tokiu žmogumi susijusiems asmenims dažniausiai būna gėda dėl tokio jo elgesio. Vartojančiojo elgesys priimamas neigiamai, ir pažeidžia šeimos santykius ir funkcijas. Alkoholio vartojimas daro žalingą įtaką tiek visai šeimai, tiek ir atskiriems jos nariams.

Bendravimo sutrikdymas. Visos šeimos ar atskirų jos narių vartojamas alkoholis stipriai pažeidžia šeimos narių bendravimą. Dažniausiai vartojantis alkoholį asmuo apie savo elgesio sukeltas sau ir artimiesiems problemas nenori kalbėti arba atvirkščiai, „liežuvis taip atsiriša“, jog pradeda kalbėti tai, ko neišgėręs niekada nepasakytų. Tiek vengimas bendrauti, tiek per didelė bendravimo laisvė yra dažni konfliktų šaltiniai. Dažnai paprastas reikalų aptarimas ar paprastas pokalbis virsta skandalu, įžeidinėjimais bei priekaištais. Be to, pasikeičia pokalbių turinys. Vartojantis alkoholį asmuo tampa pagrindine pokalbio tema.

Socialinio bendravimo sutrikdymas. Retai kuris alkoholį vartojančio asmens artimas žmogus gali lengvai pasakyti kaimynui, bendradarbiams ar kitiems žmonėms, kad jo artimasis turi problemų dėl alkoholio vartojimo. Dažniausiai jaučiamas stiprus gėdos jausmas, kuris ir neleidžia apie tai kalbėti. Dėl nenuspėjamo alkoholį vartojančio asmens elgesio ir stiprios gėdos bei baimės būti atstumtam ir pasmerktam kitų, vengiama kviestis svečių ar eiti į svečius bei lankytis viešuose renginiuose kartu. Tokios šeimos linkusios gyventi uždarai ir vis labiau izoliuojasi nuo kitų.

Šeimos rolės. Dažnas reiškinys vartojant alkoholinius gėrimus yra pasikeitę šeimos narių vaidmenys. Paprastai geriančiojo pareigas perima kiti šeimos nariai, kol galiausiai vartojantysis alkoholį nebeatlieka jokių pareigų ir pradeda artimuosius išnaudoti savo poreikiams užtikrinti.

Gyvenimo laiko planavimas. Dar viena iš neigiamų pasekmių artimiesiems ir šeimai yra tai, kad alkoholį vartojantis žmogus tampa nenuspėjamas, todėl labai sunku planuoti savo ir šeimos laiką bei tų planų laikytis. Neužtikrintumas, ar geriantysis atliks savo pareigas (ar paims iš mokyklos vaikus, ar nupirks reikiamų maisto produktų, kada grįš namo ir kokios būklės…), ar nesutrukdys jų atlikti kitiems šeimos nariams, stipriai pažeidžia šeimos gyvenimo tvarką. Paradoksalu, tačiau nors geriantysis nustoja atlikti savo vaidmenį šeimoje, sujaukdamas šeimos gyvenimą, jis pradeda dominuoti planuojant šeimos laiką. Tai vyksta todėl, kad artimieji pradeda taikytis prie alkoholį vartojančio asmens, siekdami pasijusti nors kiek saugiau.

Ritualai ir tradicijos. Dažnai girdime, kad alkoholio vartojimas susijęs su ritualais ir tradicijomis. Tačiau dažniausiai kalbama apie tai, kaip alkoholio vartojimo atsiradimo ir palaikymo šaltinį. Tačiau mažai kalbama apie alkoholio įtaką ritualams, šventėms, šeimos tradicijoms. Tai, kas turėtų tapti pakylėjimu, artimųjų susibūrimu bendrai veiklai, tampa rūpesčiu dėl alkoholio atsargų, noru kuo greičiau ir daugiau išgerti, pergerti kitus… Ir visiškai pamirštama šių ritualų tikroji paskirtis. Vienas iš akivaizdžių alkoholio vartojimo griaunančios įtakos ritualams ar tradicijoms pavyzdžių yra išgertuvių metu pamiršti vaikai, pačios šventinės nuotaikos sugadinimas savo elgesiu (nesugebėjimas prisidėti ruošiantis šventei, pasidalinti darbais ir pareigomis, noras ne laiku spręsti problemas, aiškintis santykius…).

Smurtas. Viena iš rimtų problemų, kylančių šeimoms dėl alkoholio vartojimo yra smurtas (fizinis, psichologinis, seksualinis, finansinis). Tyrimų duomenimis, 80 proc. visų smurto atvejų tarp sutuoktinių susiję su alkoholio vartojimu (Hamilton, Collins. 1981, Powers, 1986), apie 30 proc. tėvų, kurie smurtauja prieš vaikus, yra daug geriantys (Creighton, 1984, Powers, 1986).

Poveikis vaikams. Alkoholio vartojimas daro įtaką tiek visai šeimai, tiek kiekvienam šeimos nariui, ir ypač vaikams. Distresas vaikams gali pasireikšti įvairiomis formomis, tačiau galima išskirti ir

pagrindines sritis:

  1. Asocialus elgesys arba elgesio sutrikimai. Vaikai, kurių tėvai vartoja alkoholį, pasižymi agresyviu elgesiu, taisyklių laužymu, hiperaktyvumu, pamokų praleidinėjimu, susierzinimo protrūkiais…
  2. Mokymosi problemos. Tokie vaikai dažniau turi problemų mokykloje, jiems sunkiau sekasi mokytis, jie atsilieka nuo bendraamžių, dažniau elgiasi agresyviai, nelanko mokyklos.
  3. Emocinės problemos. Tokie vaikai turi įvairių psichosomatinių sutrikimų nuo astmos iki naktinio šlapimo nelaikymo, negatyviai elgiasi su tėvais, pasižymi negatyviu santykiu su savo „aš“, savigrauža ir savęs kaltinimu, uždarumu, verksnumu, depresija.
  4. Paauglystės problemos. Tokie vaikai anksčiau nei jų bendraamžiai patys pradeda vartoti alkoholį. Jie labiau linkę į socialinę izoliaciją, rečiau lankosi pas draugus ir kviečiasi juos pas save arba nustato labai griežtas ribas tarp gyvenimo namie ir socialinio gyvenimo, taip, kad šios sferos niekada nepersipina. Dažnai tokiems vaikams sunku sukurti stabilius santykius ir juos palaikyti. Jie bijo artimų santykių ir skaudžių pasekmių, todėl yra labiau linkę į paviršutiniškus santykius.

Šių problemų atsiradimą gali sustiprinti:

  1. Smurtas šeimoje, netgi jeigu jis nenukreiptas į vaikus.
  2. Konfliktas tarp tėvų. Vaikus jaudina ne tiek girtavimas, kiek dėl jo kylantys skandalai.
  3. Tėvų gyvenimas skyrium, skyrybos, tėvų ar vieno iš tėvų netektis po skyrybų dėl nutrūkusio bendravimo.
  4. Auklėjimo nenuoseklumas. Vaikai, kurių tėvai vartoja alkoholį, kaltę už tai, kas vyksta, prisiima sau, ir jaučiasi atsakingi už tai, kas nutinka. Todėl jie dažniau linkę į savigraužą ir žemą savivertę (34).

Esant netiesioginei priklausomybei nukenčia:

Intelektualinė sfera:

 

  1. Atsiranda nepagrįstas tikėjimas neaiškia galia, jėga, simboliais;
  2. Atsiranda neigimas;
  3. Įsivyrauja vienas požiūris į situaciją;
  4. Darosi sunku sukaupti dėmesį, žmogus tampa išsiblaškęs; 5.

Kyla stiprus noras viską kontroliuoti.

Emocinė sfera:

  1. Stiprėja baimė ir kaltė;
  2. Kyla pyktis nukreiptas į save;
  3. Randasi nuotaikų svyravimai;
  4. Nesugebama susitaikyti su netektimi;
  5. Nesuvokiami savo poreikiai ir norai.

Asmenybės pokyčiai:

  1. Blogėja savivertė;
  2. Savivertė priklauso nuo partnerio vertinimo;
  3. Atsiranda stiprus skriaudos ir kaltės jausmas;
  4. Tampa neaiškios „aš“ ribos.

 

Fizinė sfera:

Į netiesioginę priklausomybę linkę asmenys paprastai turi įvairių somatinių skundų. Tai yra tokie psichosomatiniai sutrikimai kaip skrandžio opa, kolitai, galvos skausmai, hipertenzija, bronchinė astma ir kt.

Netiesiogiai priklausomiems asmenims būdinga:

  • Savo poreikių, interesų, jausmų nepaisymas, ribojimas ar atsisakymas dėl:
    • Stipraus susitelkimo į kito asmens poreikius, elgesį ir problemas;
    • Stipraus noro (poreikio) užmegzti ryšį su kitu žmogumi, net jeigu tie santykiai žalingi pačio vertybėms, poreikiams ir troškimams;
    • Per didelio įsijautimo į kito asmens mintis ir jausmus, dėl kurio nesugebama atskirti jų nuo savųjų;
    • Atsakomybės prisiėmimo už visą šeimą, jų jausmus, mintis, sprendimus.
  • Dėl atsakomybės prisiėmimo už visą šeimą netiesiogiai priklausomiems asmenims būdinga ne tik ignoruoti savus poreikius, bet ir stiprus noras kontroliuoti kitų šeimos narių gyvenimą, stengiantis:
    • Padėti jiems bei juos gelbėti, neatsižvelgiant į kitų norus ir gyvenimo situacijas;
    • Priimti sprendimus už kitus;
    • Įtraukti visą šeimą į geriančiojo asmens kontroliavimą, tikrinimą, sekimą;
    • Dėl noras (poreikis) apginti/apsaugoti nuo nemalonumų girtaujantį šeimos narį bei panaikinti girtavimo pasekmes, stengiasi taisyti geriančiojo klaidas, grąžinti skolas ir panašiai. Nepatirdamas savo elgesio pasekmių priklausomas nuo alkoholio žmogus nekeičia savo įpročių.
  • Kai yra prisiimama tokia didelė atsakomybė, reikalavimai sau bei kontrolės poreikis labai sustiprėja. Žinant, kad žmogus ne tobulas, visko numatyti ir sukontroliuoti negali, atsiranda stipri savigrauža ir kaltės jausmas dėl savo šeimos nario priklausomybės. Tai patogu girtaujančiam šeimos nariui, nes taip jam nereikia prisiimti atsakomybės už savo elgesį. Neretai tokiais kaltinimais priklausomi asmenys piktnaudžiauja savo artimųjų sąskaita.
  • Specifiniai elgesio ir mąstymo stereotipai, kurie nesąmoningai įtakoja ir valdo netiesiogiai priklausomo asmens gyvenimą (pvz., šeimą būtina išsaugoti bet kokia kaina).
  • Stipri emocinė ar/ir materialinė priklausomybė nuo kito asmens, iš kurios išsivaduoti neleidžia siauras galimybių tapti nepriklausomu matymas. Dėl to netiesiogiai priklausomi asmenys nesugeba pakeisti arba nutraukti savo santykių su geriančiuoju šeimos nariu. Visa tai dar labiau sustiprina jų:
    • Nesavarankiškumą;
    • Menko savęs vertinimą;
    • Nebemokėjimą spręsti savo problemų.
  • Kitų dėmesio reikalavimas sau siekiant pasijausti geriau.
  • Jautimasis bejėgiu, jei šeimoje smurtaujama.
  • Tolerancija agresyviam elgesiu bei stresui darbe ir t.t.
  • Nuolat patiriamas socialinis nesaugumas, kuris gali virsti socialinio nerimo sutrikimais – socialine fobija, panikos sutrikimu, depresija, potrauminiu stresu ir t.t..
  • Netiesiogiai priklausomo asmens šeima, kurioje yra priklausomas nuo alkoholio narys, tampa uždara, mažai bendraujanti su kitais. Girtavimo pasekmės slepiamos nuo draugų, bendradarbių ir t.t.

Tai vyksta todėl, kad priklausomas nuo cheminių medžiagų ar kito žalingo elgesio asmuo tampa svarbiausias iš visų šeimos narių, netgi jeigu tai ir nesuvokiama. Tai priklausomybė nuo priklausomybės.

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Fill out this field
Fill out this field
Įveskite tinkamą el. pašto adresą.
You need to agree with the terms to proceed