Nori sužinoti, kodėl atsiranda priklausomybė?

Dažnai žmonės užduoda sau ir kitiems klausimus, kodėl atsirado priklausomybė, kas kaltas, ko trūksta arba kodėl renkasi ją, o ne gyvenimą ir t.t. Suprantama kad sunku pajausti tą ribą, kada žmogus dar laisvas ir sugeba kontroliuoti savo elgesius ir impulsus, o kada jau lieka tik iliuzija, kad kontrolė dar yra. Tai viena iš sunkumą padėti žmogui keliančių priežasčių – nepripažinimas ir nesuvokimas kas iš tiesų vyksta su juo. Ką gi apie tai mano trys pagrindinės psichologijos teorijos?

Pagal kognityvinę teoriją priklausomybių priežastimis gali būti:

  • Žmogaus daromos prielaidos ir jo pasirinkta pozicija, kuri yra klaidinga.
  • Kognityviniu požiūriu (jeigu nėra organinės patologijos) priklausomybė gali būti suvokiama kaip mąstymo sutrikimas (rodantis sutrikusią psichiką).
  • Kadangi žmogus nuolat interpretuoja savo patyrimą, tai priklausomybės atveju, ši interpretacija yra klaidinga, pasireiškianti tikrovės neatitinkančiomis mintimis. Kurių pasekoje daromos nukrypusiomis nuo logikos išvadomis.

Pagal biheivioristinę teoriją priklausomybių priežastimis gali būti:

  • Elgesys yra išmokstamas. Taigi, priklausomybės irgi yra išmokimo rezultatas.
  • Priklausomybė – sveikatos sutrikimas, liguistas polinkis kartoti tą patį veiksmą ar vartoti tą pačią medžiagą pakartotinai daug kartų.
  • Priklausomybė išsivysto, kai tam tikras elgesys pradeda teikti pasitenkinimą, ir šis elgesys nėra baudžiamas. Pasitenkinimu gali būti laimėta suma lošiant, didesnis draugų būrys vartojant narkotikus ar geresnė savijauta rūkant. Taigi, tai suradimas kažko teigiamo tam tikrame elgesyje. Laikinas įtampos sumažinimas ar nuotaikos pakilimas, sukeltas tam tikros veiklos ar medžiagų, padidina tikimybę, kad žmogus sieks šios būsenos vėl. Medžiagos ar veiklos poveikis, teikiantis pasitenkinimą veda prie to, kad žmogus galiausiai pradeda užsiiminėti tam tikra veikla dažniau, pabando didesnę dozę psichoaktyviųjų medžiagų ar kitų jų vartojimo metodų.
  • Kiekviena reakcija į stimulą automatiškai sąlygoja ir priešingas reakcijas. Po keleto to paties stimulo pakartojimų pirminė reakcija susilpnėja ir priešingas procesas sustiprėja (pvz., vartojant narkotikus, pirminė reakcija – malonumas, priešingas procesas – nemalonumas, blogumas. Vėliau sustiprėja tik priešinga reakcija, t.y. nemalonumas, blogumas, atsiradęs nepavartojus narkotikų, galiausiai pradeda dominuoti ir neigiamų padarinių vengimas pakeičiamas malonumo siekimu, kaip motyvacija vartoti narkotikus).

Pagal egzistencinę teoriją priklausomybių priežastimis gali būti:

  • Tai žmogaus būties problema (Dasein – atvirumas pasauliui), kurio realybė reiškiasi per žmogaus išgyvenamas prasmes, todėl nėra visiems vienodos realybės. Negalima suprasti žmogaus tiriant jo organizmą ar psichiką, reikia tirti asmens pasaulį.
  • Mes esam determinuoti realybės, bet nepaisant to, turime nugyventi savo likimą, pasiekti autentiškumą. T.y., žmogus įmetamas į šį pasaulį, kuris turi savo taisykles, jau susiklosčiusią istoriją ir t.t., tačiau mūsų tikslas – autentiškas gyvenimas, kuomet leidžiame sau laisvai jausti, mąstyti, kalbėti, elgtis – taip, kaip yra iš tiesų, kuriame remiamės savo, o ne kitų žmonių vertybėmis, tikslais, asmenybe, nepaisant vidinio/išorinio spaudimo elgtis kitaip. Tai atvirumas su savimi ir kitais, ir gebėjimas prisiimti atsakomybę už savo pasirinkimus. Tai gyvenimas, kuriame sutampa jausmai, mintys, žodžiai ir veiksmai. Autentiškai gyventi reiškia priimti savo egzistencinį pagrindą ir atsakomybę už savo likimą. Autentiškai gyvenantis žmogus yra laisvas realizuodamas savo būties galimybes egzistavimo pagrindo rėmuose (jas suderinti).
  • Priklausomybės atveju, Žmogus gyvena neautentišką gyvenimą, atsisakant priimti savo egzistencijos pagrindą, o atsakomybę už savo egzistenciją toks žmogus priskiria ne sau, o kokioms nors išorinėms jėgoms.
  • Vienas iš svarbiausių gyvenimo tiesų yra tai, kad žmogus yra laisvas rinktis ir tik pats atsakingas už savo veiksmus. Kiekvienas žmogus pats sprendžia, kuo jis taps ir ką jis veiks. Žmogus yra pasmerktas būti laisvas ir augti kartu su savo patirtimi, nuolatos vystytis ir realizuoti save. Sustojimas šiame kelyje reiškia sustingimą kažkokioje jau pasiektoje būsenoje, tos būsenos absoliutizaciją ir tuo pačiu autentiškumo praradimą.
  • Tačiau vienos galimybės pasirinkimas reiškia, kad bus atmesta kita galimybė.
  • Nežiūrint to, kad žmogus yra laisvas, jis vis dėlto kenčia nuo nerimo, nuobodulio baimių ir įvairių sutrikimų. Taip yra todėl, jog pasirinkimo laisvė negarantuoja, jog bus pasirinkta išmintingai. Žmonės gali realizuoti savo galimybes arba nusisukti nuo jų, t.y pasirinkti autentišką arba neautentišką gyvenimą. Abu pasirinkimai yra laisvi, tačiau šių pasirinkimų pasekmes yra skirtingos. Kai žmogus atsisako atsakomybės už savo ateitį, jis patenka į ligos būseną.
  • Priklausomybė – tai pasikartojantys, su malonumo ieškojimu susiję veiksmai. Iš pradžių asmuo eksperimentuoja, po to minėtini veiksmai tampa reguliariais, dar vėliau intensyviais, kol galiausiai išsivysto psichologinė ir/arba fizinė priklausomybė.
  • Tolerancija, nutraukimo sindromas, saviapgaulė, valios praradimas bei dėmesio nukreipimas – penki pagrindiniai požymiai būdingi tikrajai priklausomybei.
  • Iki šiol nėra vieningai nuspręsta, ar priklausomybę galima laikyti liga. Mintis, kad priklausomybė yra liga, buvo pasiūlyta pateisinti daugybei malonumo siekio sukeltų poelgių. Tačiau ilgainiui priklausomybės sąvoka plačiojoje literatūroje pradėta vartoti kaip universalus pasiteisinimas ne tik neįveikiamam ir trikdančiam elgesiui, bet ir kitam socialiai nepriimtinam elgesiui. Todėl egzistencialistai priklausomybės nelaiko liga, kuri būna „siųsta likimo“ ar pan. Priklausomybę jie veikiau traktuoja kaip sutrikimą, kurio atsiradimą lėmė paties žmogaus piktnaudžiaujantis elgesys. Požiūris į priklausomybę kaip į ligą gali sumenkinti pasitikėjimą savimi ir norą keisti savo įpročius, nes perša mintį, kad negydant priklausomybės „neįmanoma įveikti“. Tačiau tai prieštarautų pagrindiniam egzistencializmo principui, kad asmuo yra atsakingas už savo likimą.
  • Nepaisant to, jog žmogus turi laisvę rinktis, jo pasirinkimai yra determinuoti aplinkos. Įvairūs aplinkos faktoriai praplečia asmens galimybę klysti. Aplinka nenulemia asmens elgesio, tačiau gali įtakoti jo pasirinkimą.

 

Durys visada turi dviejų priešingų krypčių judėjimo galimybę. Kaip įėjai, taip gali ir išeiti. Tačiau yra vienas svarbus niuansas. Turi surasti duris – per kurias įėjai.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Fill out this field
Fill out this field
Įveskite tinkamą el. pašto adresą.
You need to agree with the terms to proceed