Esi priklausomas ar bent jau nori atsikratyti žalingų įpročių?

Kaip ir visur gyvenime, reikia pasirinkti savo gydytoją, kirpėją, banką, darbą ir kt. – tai kas tau priimtiniau. Taip ir su psichikos sveikatos specialistais, reikia pasirinkti savo. Kad lengviau būtų susigaudyti kas guls arčiau širdies, pateikiu dažniausių psichologinių pakraipų pagalbos dirbant su priklausomais žmonėmis aspektus. Tikiuosi tai palengvins apsisprendimą ir sustiprins norą pagerinti savo gyvenimo kokybę ir tapti laisvu. Jeigu tai skaitai, vadinasi tu jau tinkamam kelyje.

Pagalbos tikslai/galimybės:

Egzistencinė. Padėti žmogui vėl pradėti gyventi autentiškai – t.y. suprastų, kad pasirinko klaidingai, įsisąmonintų, kad tam tikros priklausomybės varžomas gyvenimas yra pasekmė klaidingo pasirinkimo ir suprastų, jog atsakomybė už jo veiksmus priklauso tik jam. Egzistencinės psichologijos atstovai tiki, kad priklausomybė nėra „visam gyvenimui“: jei žmogus laisva valia ją pasirinko, tai laisva valia gali jos ir atsisakyti.

Bioheiveristinė. Padėti nustatyti elgesį, kuris įtakoja priklausomybę ir pakeisti tą elgesį tinkamesniu. Remiantis šiuo požiūriu pagrindinė problema yra ne tame, ar priklausomybė yra liga, bet ar priklausomybę turintis žmogus gali išmokti pakeisti savo probleminį elgesį. Nepageidaujamą elgesį susiejus su nemaloniais jausmais (kas ir yra realybėje), motyvuojamas vengti. Reikia išlavinti efektyvesnes tarpasmenines reakcijas į socialines situacijas, kurios skatina netinkamą elgesį. Pvz., kategoriškumo mokymas gali būti naudojamas išmokyti alkoholiką, kaip atsispirti visuomenės spaudimui vartoti alkoholį. Keičiant elgesį reikia keisti tiek patį elgesį, tiek jo atsiradimo priežastis, tiek galimas pasekmes.

Kognityvinė. Pagelbėti žmogui padėti sau pačiam išspręsti problemą. Orientuotis į naują išmokimą, pakeičiant mąstymą, gyventi kitaip. Sutelkus savo dėmesį į tas mintis ir vaizdinius, kurie kelia diskomfortą, verčia žlugdyti save, juos įsisąmoninti ir nusakyti. Kad pasikeistų mąstymas, labai svarbu suvokti ar tai ką mąstau „aš žinau“ ar „aš suvokiu“. Svarbu atsisakyti įpročio save laikyti visų įvykių centru. Mąstymo sutrikimas atsiranda, kai suteikiama asmeninė reikšmė tiems įvykiams ir reiškiniams, su kuriais neturime tiesioginio ryšio. Žmogus gyvenime vadovaujasi tam tikromis taisyklėmis. Priklausomybės atveju, dažnai vadovaujasi nerealistiškomis, per griežtomis, kurios trukdo prisitaikyti. Pakeitus neadaptyvias taisykles į adaptyvias, lengviau keisti mąstymą. Pokyčiai mąstymo procese padeda įgyti reikiamų socialinių įgūdžių, kurie padeda prisitaikyti realybėje.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Fill out this field
Fill out this field
Įveskite tinkamą el. pašto adresą.
You need to agree with the terms to proceed